žirnojas

žirnójas sm. ppr. pl. (3) J, Kb žirnių virkščia: Žirnójus vadina virkščiom Pns. Miežojai, avižojai, žirnojaĩ – tai jau gera pašertė Kč. Pjausiu šiečką iš žirnojų̃ su miežojais Vrn. Kad kanapės augt labai didelės, reikia užkurt žirnojų, paimt su prijuoste sėjamos kanapės ir laikyt dūmuosa LTR(Vs). Jei kieno vaikas garbiniuotais plaukučiais, tai sako: – Šitus vaikas ant žirnojų̃ darytas (juok.) DrskŽ.